Kompozijos ir dizaino patarimai. Geštalto dėsniai.

Lengva įžanga.

Jei šiuo metu sėdite prie krūvos popierių, ir jau n-tajį kartą bandote įkomponuoti nuotrauką, o pabaigoje norisi nusirauti plaukus, nes vis kažkas nelimpa, siūlau minutėlei atsikvėpti ir susitvarkyti šukuoseną. Klausiate savęs, kodėl kai kurioms/-iems taip gerai sekasi per kelias sekundes (priimkit kaip metaforą, taip gyvenime nebūna) sumesti kokybišką skrebuką? Ne tikrai nereikia baigti meniškos specialybės. Ir tikrai nereikia būti lengvai trenktu ir viską daryti iš "lempos". Kartais tiesiog reikia gudriai pasinaudoti keletu paprastų kompozicinių principų, kurie tikrai tausos jūsų nervus, palengvins kūrybinį procesą ir duos gerą (galėčiau sakyti puikų, bet būkime kuklios ir žavios) rezultatą.
Vis labiau domėdamasi fotografija ir gilindama kompozicijos žinias atradau Geštalto teoriją. Taip pripažinsiu šis žodis nėra pats lengviausias, bet jos dėsniai tikrai lengvai perkandami kaip šviežūs riešutėliai, o štai tada jau galime sukurti skrebuką, kuris privers paaikčioti ne tik artimuosius be ir koleges skrebukes ;)

Labai mažai istorijos ir šiek tiek teorijos. (Neįdomiausia, bet tikrai neprasta dalis + trumpai)

Geštalto psichologija susiformavo XX a. pradžioje Austrijoje ir Vokietijoje. Geštalto teorija teigia, kad žvelgiant į tam tikrą vaizdą mūsų smegenys geba staigiai peršokti nuo atskirų elementų iki vieno bendro vaizdo suvokimo. Žodis gestalt neturi tobulo atitikmens lietuvių kalboje, bet jis apibūdina kaip vienas ar kitas daiktas buvo "padėtas" ar "sudėliotas" (gestellt) . Ši teorija akivaizdžiai susijusi su kompozicija. Geštalto psichologija padarė įtaką Bauhaus meniniam judėjimui ir šiuolaikiniam dizainui.
Išskiriami septyni geštalto principai:

1. Panašumo dėsnis.
Mes linkę grupuoti forma ir turiniu panašius objektus . Kai panašumas sieja kelis objektus  - vienas objektas gali būti pabrėžtas, jei jis bus nepanašus į kitus, tai vadinama - anomalija.

2. Artumo dėsnis.
Elementus mūsų protas grupuoja pagal juos skiriantį atstumą. Kuo objektai sudėlioti arčiau vienas kitą, tuo labiau mes juos suvokiame kaip vieną objektą/grupę.

3. Uždarumo dėsnis.
Apytikriai vienodai šalia išdėstytus elementus mes jungiame į uždarą visumą. Protas ieško užbaigtumo. Jei forma pakankamai apibrėžta, protas pats geba ją užbaigti.

4. Paprastumo dėsnis.
Protas linkęs ieškoti paprastų vaizdinių paaiškinimo. Pirmenybė teikiama paprastoms linijoms, vingiams bei formoms, taip pat simetrijai bei pusiausvyrai.

5. Bendro likimo dėsnis.
Sugrupuotus elementus mes suvokiame kai veikiančius išvien ir judančius drauge. Įsivaizduokite kadras po kadro išdėliotas nuotraukas. 

6. Gero tęstinumo dėsnis.
Esame linkę pratęsti linijas už jos ribų. Kitaip sakant, sukuriame tokį vaizdą, kuriame akis priversta judėti nuo vieno objekto prie kito. Akis natūraliai seka linija ar kreive.

7. Atskyrimo dėsnis. (Figūra-pagrindas)
Jei norime suvokti vieną ar kitą figūrą, ji turi išsiskirti iš fono. Prisiminkite visiems gerai žinomą paveikslėlį, kaip vazos siluetą sukuria du veidai.

Iš kart vienu metu galbūt nebus lengva "suvirškinti" visus geštalto dėsnius. Todėl pasitelkdama scrapping.lt komandos skrebukus pradėsiu nuo pirmojo dėsnio. (Vėliau bus daugiau straipsnių apie kiekvieną atskirai.) Pabandysiu prie kiekvieno pavyzdžio parašyti po komentarą, kurie viliuosi jums padės geriau suvokti ir pritaikyti dėsnį savo kūryboje.

Pavyzdžiai, pavyzdžiai pavyzdžiai... (Straipsnis papildytas 2011-10-13)

Panašumo dėsnis - gali būti išreikštas nuotraukose matomų vaizdų panašumu, šiuo atveju panašumą dar labiau stiprina ir vienodas rėmelis visoms nuotraukoms Skrebukyje visos nuotraukos išdėliotos vienodame rėmelyje, todėl jas suvokiame, kaip to pačio filmuko dalis, tačiau labiausiai atspindinti pasivažinėjimo smagumą nuotrauka yra didesnė, todėl mes ją suvokiame kaip pagrindinę. (anomalija) Išskirta nuotrauka tik dar labiau pabrėžia koks smagus buvo pasivažinėjimas dviračiu ir filmuko kūrimas kartu su tėčiu.

Lawrutė - "Sukame filmuką"

Taip pat panašumas gali būti atskleistas pakartojant vaizdą nuotraukoje: tvarkingai išdėliotas rankinės turinys ir aplinkui tvarkingai sudėlioti kvadratėliai, aprašymas ir kiti elementai. Todėl mūsų protas juos suvokia kaip vieną visumą, todėl visa kompozicija traukia mūsų akį.

Agneja - "Documented"

Vienodų formų naudojimas - mūsų pasamonėje taip pat sukuria panašumo jausmą. Visi keturkampiai skrebuko elementai sujungiami į vieną kompoziciją, ir suvokiami kaip vienas darnus objektas.

lawrute - "3 valanda po piet"

Panašumo dėsnį galima pritaikyti ne tik nuotraukų ar skrebuko elementų kompozicijai, bet su ta pačia viena forma (apskritimu) galima keliauti ir per pavadinimą ("A" raidė apskritime) ir aprašymą rašyti toje pačioje formoje. Apskritimo naudojimas šiame skrebuke padeda sukurti darnią ir gerai apgalvotą kompoziciją arba kitaip tariant - mums pasamonėje transliuoja panašumą.

lemurka - "Ragaujam"

Dar vienas pavyzdys su apskritimais labai stipriai parodo formų panašumą skrebuke ir tai, kad šios formos padiktuoja kompoziciją viskam - nuotraukai, aprašymui ir netgi pavadinimui, kuris puikiai "įsitaiso" aplink.

Isida - "Viena kryptimi"

Pasikartojančios apskritimo formos detalės ir tekstai šiuose darbuose puikiai įsilieja skrebuke. Visus elementus suvokiame kaip vieną visumą.

Panašumas skrebuke gali būti išreikštas:

• nuotraukų ar vaizdo, matomo nuotraukose, panašumu;
• formų panašumu.

 Panašumo dėsnis gali būti taikomas ne tik kompozicijai, jis gali padiktuoti ir netikėtą vietą ar formą aprašymui, pavadinimui.


Manau jau dabar peržvelgusios/ę savo darbus atrasite šio dėsnio taikymo. Bet taip ir turi būti. Juk daug dalykų darydami vadovaujamės protu. Linkiu vadovautis širdimi ir karts nuo karto, sulaužyti taisykles arba išvis jų nesilaikyti ir tiesiog mėgautis kūrybiniu procesu.

Šiam vakarui tiek. Iki susitikimo.

B_I_K  +  Lawrute (Ačiū už papildymus.)